83. BAŽNYČIA
KAIP MŪSŲ NAMAI IR RAMYBĖ
(R607, A1237)

1. Sodas dieviškas Bažnyčioje, mes pasiliksim čia,
   Kur augins Sava gyvybe Kristus mus.
   Ir visiems Šventiesiems pilnas pasimėgavimo Jis,
   Toks brangus, prieinamas, kad valgyt Jį.
   
Koks laimingas aš šiame sode,
Augu Viešpaties malonėje.
Valgyt nuo gyvybės medžio
Nėra nieko maloniau,
Troškulį malšint gyvybės vandeniu.

2. Ne gamykla, ne mokykla, ne koplyčia danguje —
   Sodas čia kur Viešpats gali sėt ir pjaut.
   Jis visus mus čia surinko — sodas Jo mes esame,
   Dirbdamas mumyse nori mus augint.
   
3. Čia gyvybės medis auga, duoda vaisius jisai mums,
   Pilnas jis gyvybės, mums prieinamas.
   Negudrauk ir nesipriešink, skink ir valgyk šiuos vaisius
   Ir priimk saldumą Jėzaus visada.
   
4. Šalia šito medžio Dievas, Kristuje mums teka Jis,
   Kad sausumą ir sunkumus nugalėt.
   Aleliuja! Jėzus nori į šį sodą mums tekėt
   Ir drėkint mus, kad gyvybėj augtume.
   
5. Gal sode tu nelaimingas, o gal nedėkingas tu
   Už gausumą tekantį iš Dievo mums.
   Dvasioje su Juo puotaujant prisipildyki džiaugsmu,
   Kad galėtum gausiai vaisių nešti tu.