73. ŽODŽIO NAGRINĖJIMAS — MAITINIMASIS ŽODŽIU
(R545, A811)

1. Alksta siela ir taip trokšta dvasia,
   Prie Tavo atsargų veda mane.
   Tai ko man reikia — Tu vienas esi,
   Troškulio, alkio neliks tik Tavy.
   
Duok, Dieve, valgyt, duok man ir gert;
Alkti ir trokšti neleiski man.
Duok man gyventi Tavąja jėga,
Alkti ir trokšti nenorime — ne!

2. Tu mano maistas, gyvybės vanduo,
   Manąją dvasią tik Tu gaivini.
   Valgyt ir gerti Tave nuolatos,
   Melstis, skaityti — išlikti Tavy.
   
3. Tu Dievo Žodis — pilnatvę teiki.
   Tu ir Dvasia — todėl Dievas many.
   Žodis Tavasis maitina mane,
   Dvasioje gerti mes galim Tave.
   
4. Maistas nužengęs Tu mums iš dangaus.
   Persmeigtas Tu, kad mums gerti Tave.
   Tu nesibaigiantis maistas šiandien,
   Tu kaip vanduo man — gyvybės versmė.
   
5. Žodyje Tavo — gyvybė, Dvasia,
   Kad Žodžiu Savo maitintum mane.
   Savo Dvasia gyveni manyje,
   Kad aš galėčiau vis gerti Tave.
   
6. Mėgaujuosi aš Tavuoju Žodžiu,
   Valgysiu tol, kol man alkis išnyks.
   Savo dvasia tik Tavęs aš siekiu,
   Gersiu aš tol, kol manęs netroškins.
   
7. Viešpatie, valgyt ir gert iš Tavęs,
   Skaitymu valgyt, maldoj gert Tave.
   Skaitant mes valgom, maldoj — geriame.
   Viešpatie, Tu esi mūsų puota.
   
8. Viešpatie, štai mes puotaujam drauge.
   Dvasios pripildytas, sotus Žodžiu.
   Būk, Viešpatie, Tu man puota tokia.
   Ko neragavo nei vienas žmogus.