7. TĖVO GARBINIMAS JO DIDYBĖ
(R13, A17)

1. O Tėve, kai žiūriu į kūriniją.
   Į dangų, žemę ir jų stebuklus.
   Suvokti mums gebėjimo pristinga —
   Tu taip apreiški Savo jėgą mums.
   
Mana dvasia štai gieda, Tėve, Tau.
Koks Didis Tu, koks nuostabus!
Ir amžinai giedosim giesmę šią:
Koks Didis Tu, koks nuostabus.

2. Priimdamas malonę Tavo, Tėve.
   Galvoju apie Tavo Sūnų aš.
   Jis mirė, kad Naujasis Kūrinys Jo
   Gyvybę teiktų Jo pilnatvėje.
   
3. Susirinkime, Jo malonėj būnant,
   Matau, kad gyvas daugelyje Tu.
   Ir šitaip ugdoma Bažnyčia Tavo.
   Ir iš vidaus per mus reiškiesi Tu.
   
4. Nauja Jeruzale visi mes būsim.
   Pilnatvės amžiaus laukiam su džiaugsmu.
   Ir su naujaisiais dangumi ir žeme —
   Mes tapsime Tavu išreiškimu.