64. DIEVO, KAIP GYVYBĖS, PATYRIMAS
(R438, A1191)

  1. Iš gelmių dvasioje teka mums atgaiva
    Tai Viešpats mūs Dievas brangus.
    Tėvas — mūsų versmė, Kristus tapo vaga,
    Ir gyvybę man teikia Dvasia.
  2. Branginu srautą aš gyvąjį,
    Neklausysiu aš sielos audrų.
    Viešpatie, gilink srautą many,
    Te gyvybė man bus vainiku.
  3. Žaliose lankose Viešpats gano mane,
    Prie tylių vandenų veda Jis.
    Nei kovų, nei aistrų — tušti mano keliai,
    Tik tas srautas gyvybę man teiks.
  4. Šventų Švenčiausioj gyvybę dalint,
    Mane Tu, o Jėzau, šauki.
    Aleliuja! Girdžiu balsą raginantį:
    „Šaka vynmedžio lik tu Many“
« Grįžti