61. KRISTAUS PATYRIMAS, BENDRAVIMAS SU JUO
(R405, A549)

1. Uždangą pereik, stovyklą palik.
   Dangų ragavęs, žemę tu pamiršk.
   Jeigu aš dvasioj pasisotinu,
   Jau negaliu aš eit sielos keliu.
   
2. Uždangą pereik, stovyklą palik.
   Žemė nublanksta prieš dangaus turtus.
   Jei tavo dvasią pavergė dangus,
   Tu jau paliksi žemiškus džiaugsmus.
   
3. Uždangą pereik, į Kristų pažvelk.
   Palik stovyklą, tegu Jėzus ves.
   Sieki vainiko tu sava dvasia,
   Te kryžius netrukdys Jo vedime.
   
4. Palik stovyklą, kryžių neški tu.
   Prisikėlimo jėgą priimki.
   Jeigu danguj regėsi veidą Jo,
   Čia, žemėje galėsi sekti Juo.
   
5. Uždangą pereik, ateiki puotaut.
   Palik stovyklą, vargo nebijok.
   Nors žemėje blaškaus aš širdimi,
   Bendravime mana dvasia giedos.
   
6. Uždangą pereik, Kristų tu ragauk.
   Palik stovyklą, reik tavęs žmonėms.
   Dievas gyvybę Savo nori liet
   Per tave Savo išrinktiems žmonėms.
   
7. Uždangą pereik, stovyklą palik,
   Kol jie ateis į amžinybę Jo.
   Kai bus vienybėj žemė ir dangus,
   Dievas tada su žmogum viena bus.