60. PAVERGTI MES TAVO GROŽIO
(R308, A437)

  1. Kas tiktai pamato Jėzų,
    Atiduoda širdį Jam.
    Nuolatos mes su džiaugsmu,
    Giedame tik Jam vienam.
  2. Pavergti mes Tavo grožio
    Gyriaus duoklę nešam Tau.
    Neprilygstamas, Valdove,
    Nuostabus, Karaliau!
  3. Apgauti stabų tuštybės
    Veltui kreipėmės į juos.
    Nes juose nÄ—ra gyvybÄ—s,
    Vien tik klystkeliai tamsos.
  4. Žemiški stabai neteko
    Apgaulingos prabangos,
    Kai pražydo Jo pilnatvė
    Neprilygstamos Å¡viesos.
  5. Netikrų dievų vilionės
    IÅ¡sisklaidÄ— lyg naktis,
    Kai nušvito Jėzaus grožis
    AtsivÄ—rÄ— Jo Å¡irdis.
  6. BaigÄ—si nakties tamsybÄ—,
    Kyla saulė — jau aušra.
    Baigėsi žiemos galybė,
    Mus užliejo šiluma.
  7. Trokštu Jam atsidėkoti,
    Jėzaus veidas — mūs viltis.
    Su mumis kartu raudoti
    Sugeba tik Jo Å¡irdis.
  8. Atgaivinti Jo gyvybe
    Ir pripildyti džiaugsmu,
    Apgaubti mes Jėzaus meile —
    Nebėra daugiau stabų.
« Grįžti