-
Kas tiktai pamato Jėzų,
Atiduoda širdį Jam.
Nuolatos mes su džiaugsmu,
Giedame tik Jam vienam.
Pavergti mes Tavo grožio
Gyriaus duoklę nešam Tau.
Neprilygstamas, Valdove,
Nuostabus, Karaliau!
-
Apgauti stabų tuštybės
Veltui kreipėmės į juos.
Nes juose nÄ—ra gyvybÄ—s,
Vien tik klystkeliai tamsos.
-
Žemiški stabai neteko
Apgaulingos prabangos,
Kai pražydo Jo pilnatvė
Neprilygstamos Å¡viesos.
-
Netikrų dievų vilionės
IÅ¡sisklaidÄ— lyg naktis,
Kai nušvito Jėzaus grožis
AtsivÄ—rÄ— Jo Å¡irdis.
-
BaigÄ—si nakties tamsybÄ—,
Kyla saulė — jau aušra.
Baigėsi žiemos galybė,
Mus užliejo šiluma.
-
Trokštu Jam atsidėkoti,
Jėzaus veidas — mūs viltis.
Su mumis kartu raudoti
Sugeba tik Jo Å¡irdis.
-
Atgaivinti Jo gyvybe
Ir pripildyti džiaugsmu,
Apgaubti mes Jėzaus meile —
Nebėra daugiau stabų.