-
Teka mums nuo sosto upė gyvojo vandens,
Valgyt nuo gyvybės medžio nėr mums maloniau.
Tu pažvelk! Nereiks jau saulės, nei mėnulio mums;
Nes nakties nebus!
Ir Dvasia, ir Nuotaka Jam sako: Tu ateik.
Ir visi, kurie tai girdi, lai kartoja tai.
Ir kas trokšta, te ateina gerti dovanai
Gyvojo vandens!
-
Iš gelmių kaip upė teka Kristus mums visiems.
Jis, kaip medis, duodantis saldžius vaisius kasdien.
Jis šviesa mums ir diena mūs, ir žvaigždė Jis mūs —
Viskas Kristus mums!
-
Kad priimt gyvybę, balinsim mes drabužius.
„O, Amen ir Aleliuja“ — šauksim su džiaugsmu.
Kad pažinti Kristų, dvasią mes mankštiname;
Kristus — lobis mūs!
-
Turime namus, kad saulę net atstoja mums.
Ir juose suvienijo kaip brolius Viešpats mus.
Čia visus mus Jis surinko, kad išreikšti Jį
Jo bažnyčioje!