55. KRISTAUS, KAIP VALGIO IR GĖRIMO, PATYRIMAS
(R367, A1151)

  1. Teka mums nuo sosto upė gyvojo vandens,
    Valgyt nuo gyvybės medžio nėr mums maloniau.
    Tu pažvelk! Nereiks jau saulės, nei mėnulio mums;
    Nes nakties nebus!
  2. Ir Dvasia, ir Nuotaka Jam sako: Tu ateik.
    Ir visi, kurie tai girdi, lai kartoja tai.
    Ir kas trokšta, te ateina gerti dovanai
    Gyvojo vandens!
  3. Iš gelmių kaip upė teka Kristus mums visiems.
    Jis, kaip medis, duodantis saldžius vaisius kasdien.
    Jis šviesa mums ir diena mūs, ir žvaigždė Jis mūs —
    Viskas Kristus mums!
  4. Kad priimt gyvybę, balinsim mes drabužius.
    „O, Amen ir Aleliuja“ — šauksim su džiaugsmu.
    Kad pažinti Kristų, dvasią mes mankštiname;
    Kristus — lobis mūs!
  5. Turime namus, kad saulę net atstoja mums.
    Ir juose suvienijo kaip brolius Viešpats mus.
    Čia visus mus Jis surinko, kad išreikšti Jį
    Jo bažnyčioje!
« Grįžti