39. DVASIOS PILNATVĖ KAIP DVASIA MŪSŲ VIDUJE
(R184, A1113)

1. Štai Trivienis Dievas mūsų viduje,
   Jis atėjo, kad būt mumyse.
   Susilieję esam mes su Jo Dvasia,
   Mums Jis teikia gyvybę Joje.
   
O, Jis Dvasia nuostabi mumyse,
Dvasia nuostabi mumyse.
Tėvas Sūnuje, Sūnus dabar Dvasia —
Jis Dvasia nuostabi mumyse.

2. „Abba Tėve“ — šaukiame mes iš gelmių,
   Tai iš dvasios, kuri mumyse.
   Tai Sūnaus Dvasia, Ji šaukia mumyse,
   Mums Ji teikia gyvybę Jame.
   
3. Jėzus Kristus Viešpats mūsų dvasioje —
   Kaip Dvasia nuostabi mumyse.
   Jis pasikeitė, kad būtų viduje,
   Tam kad teiktų gyvybę Dvasia.
   
4. Reali Dvasia — Ji mūsų viduje,
   Kaip Dvasia nuostabi mumyse.
   Kristaus realumą perduoda Ji mums,
   Nes gyvybę mes gaunam per Ją.
   
5. Mes sužadinsim šią dovaną dabar —
   Kaip Dvasia Ji yra mumyse.
   Šauksim: „Viešpatie“ ir mūs atgis dvasia
   Su Dvasia Jo, kuri mumyse.