37. DVASIOS PILNATVĖ KAIP GYVASIS VANDUO
(R192, A251)

1. Nuo sosto teka mums upės
   Tai Jo gyvasis vanduo.
   Viešpats mums siunčia palaimą,
   Mėgaujamės mes tik Juo.
   
Gyvybę teikiančios upės.
Liejas plačiai laisvėje.
Viešpatie, noriu be galo,
Kad lietus jos per mane!

2. Jeigu tu trokšti ateiki:
   Atsargos Jo nesibaigs.
   Mums šis vanduo gyvasis
   Duodamas čia dovanai.
   
3. O, išvalyki mus, Jėzau,
   Nešvarą norim palikt.
   Palaimingiausiu kanalu
   Tu mus visus padaryk.
   
4. Ištuštink mus ir pripildyk.
   Norim naudingais Tau būt.
   Pasitikėt Tavimi tik
   Ir nuolatos Tau paklust.
   
5. Ir tik tada Tavo upės
   Nuolat tekės iš manęs,
   Ir žmonės Tavo pilnatvę
   Matys nuolatos per mane.
   
6. Lai tik tarnavimas Jėzui
   Noru didžiausiu man bus.
   Tik Tavimi pasikliauju,
   Trokštu su Tavimi būt.