33. ŠLOVĖ VIEŠPAČIUI
JO PRISIMINIMAS
(R170, A233)
-
Koks šis stebuklas, Viešpatie!
Mes viena amžiams su Tavim.
Tu manyje ir aš Tavy,
O, paslaptis didinga ši.
-
Atidavei Save už mus,
Kad taptume visi dalis Tavęs.
Praliejai kraują Tu už mus visus,
Išlaisvinai nuo nuodėmės.
-
Prisikėlimu pakeitei
Save ir kaip Dvasia grįžai pas mus,
Kad būčiau aš pripildytas Tavim
Ir kad įgyčiau tuos turtus.
-
Žiūrėdami į ženklus šiuos,
Mes matom Tavo meilė išreikšta.
Už viską Tau dėkingi esame —
Tavus darbus prisimenam.
-
Duoną ir taurę priimam:
Saldumas Tavo pakerėjo mus.
Tik dvasioje sutinkame Tave,
Ir tik Tu ją aprūpini.
-
Valgyt ir gerti iš Tavęs,
Tave per dvasią norime priimt.
Pripildyki visus mus savimi —
Tave mes norim prisimint.
« Grįžti