3. TĖVO, KAIP MEILĖS ŠVIESOS, GARBINIMAS
(R9, A13)

  1. Viešpatie, esi Tu meilė,
    Viešpatie, esi šviesa.
    Sūnuje esi gyvybė,
    Dalini Save per ją.
  2. Viešpatie, meilė Tu,
    Viešpatie, Tu šviesa.
    Sūnuje esi gyvybė,
    Dalini Save per ją.
  3. Tik iš meilės Tave regim,
    Šviesoje — ką atlikai.
    Vidų mūs pripildei meile,
    Kad mums paskui šviesą eit.
  4. Per malonę lieji meilę,
    Mums tiesa suteiks šviesos.
    Priartėjam mes iš meilės,
    Regime Tave šviesoj.
  5. Dievo prigimtį davei mums
    Tu Golgotoj, meilėje.
    Mūs mintis šviesa apšviečia,
    Krauju apsivalome.
  6. Pamilai, tapai gyvybe,
    Kad bendrautume per ją.
    Šviesa Tavo veja tamsą —
    Mes tada vienybėje.
  7. Tik per kraują ir per šviesą
    Patepimas mumyse.
    Prigimtis Tavoji — meilė
    Gausiai liejas į mane.
  8. Meilėje vaikai mes Tavo,
    „Abba Tėve“ — šaukiame.
    Ir šviesa išvis mūs tamsą,
    Kaip Sūnus regėsime.
  9. Per malonę turim šviesą,
    Tavo meilę turime.
    Ir per tai Tave pažįstam,
    Iš širdies dėkojame.
  10. O, malonė. O, tiesa
    Štai ir meilė, ir šviesa.
    Tave girsim mes be galo,
    Ir visai pažinsime.
« Grįžti