26. GYRIUS VIEŠPAČIUI
UŽ JO GROŽĮ
(R125, A172)
-
Aš noriu, Viešpatie, Tavęs
Įkvėpti vėl ir vėl.
Kvepi labiau nei mira Tu,
Labiau nei tūkstančiai žiedų
Dangaus aromatu
Kvepi, o Jėzau Tu.
-
Aš negaliu savų akių
Atplėšti nuo Tavęs.
Tu mano širdį pavergei,
Ją Savimi įkalinai.
Koks nuostabus esi,
Koks nuostabus esi.
-
Tu mano Viešpats, draugas Tu,
Kaip man Tau atsiduot?
Nenoriu būti aš laisvu,
Aš noriu būt Tavu vergu
Ir amžiais Tau tarnaut,
Ir amžiais Tau tarnaut.
-
O, visko man neišdainuot,
Koksai esi saldus.
Širdis melodijų pilna,
Jos išsiliejo šia daina
Ir sielą džiugina,
Ir sielą džiugina.
-
O, visko man neišsakyt,
Kiek galima dar daug...
Kai Tu mane apkabini,
Visad Tu švelniai man tari:
Tau viskas bus gerai,
Tau viskas bus gerai.
« Grįžti