22. GYRIUS VIŠPAČIUI UŽ JO ŽMOGIŠKUMĄ
(R49, A62)

1. Šlovinam Tave mes, Jėzau,
   „Moters Sėkla“ Tu tapai.
   Ir gimei Tu iš mergelės,
   Tu dėl mūs Žmogum tapai.
   Žmogiškąja prigimtim Tu
   Tą Gyvatę pagavai.
   Kryžium galvą jai sutraiškei,
   Dievo planą įvykdei.
   
Tavo puikume mes
Matom Dievo šlovę,
Ir visa pilnatvė Dievo
Buvo Žmoguje.

2. Įsikūnijai į žmogų,
   Kūnu ir krauju tapai.
   Tu už mus visus kentėjai,
   Priešą Tu sutriuškinai.
   Jėzumi Tave vadino,
   Šaukė Emanueliu.
   Gelbėtojas mūs brangiausias,
   Laisvę dovanojai Tu.
   
3. „Paskutinis Tu Adomas“
   „Žmogumi antru“ tapai.
   Naująją Tu Kūriniją
   Amžina valdžia valdai.
   Ir Žmogaus Sūnum tapai
   Tu žemėje gyvendamas,
   Pasilieki Žmogumi Tu,
   Nors esi ir danguje.
   
4. Dievo paskirtu laiku Tu
   Grįši, Viešpatie, pas mus.
   Šlovėje Tave išvysim:
   Dievo išraiška — Žmogus.
   Kaip Žmogaus Sūnus ateisi,
   Teismo sostan sėsi Tu.
   Žmogumi per amžius liksi,
   Nors ir būsi Tu Dievu.