2. TĖVO, KAIP DVASIOS, GARBINIMAS
(R7, A11)

1. O Tėve, Tu tiesos Dvasia.
   Švenčiausias iš visų;
   Mes Garbinam Tave dvasia
   Ir šaukiamės tiesoj.
   
2. Kad garbintume mes Tave,
   Sukūrei dvasią mums.
   Todėl atsako mūs dvasia:
   Mes viena dvasioje.
   
3. Per Sūnų, Tėve, atėjai.
   Sūnus — dabar Dvasia.
   Pats Dievas mūsų dvasioje —
   Malonė amžina.
   
4. Sūnus tai Tavo Žodis mums.
   Tas Žodis tai Dvasia.
   Tu kaip gyvybė atėjai,
   Kad atgaivint mane.
   
5. Tava Dvasia mūs dvasioje,
   Mes viena esame.
   Mums liudija Tava Dvasia:
   Iš Tavęs gimėme.
   
6. Tava Dvasia per viską ves,
   Kad sektume mes Juo.
   Taip dvasiniais mes tapsime,
   Ramybę rasime.
   
7. Mes melsimės tik dvasioje
   Ir žvelgsim į Tave.
   Išlaisvint Dvasią norime,
   Išreikšti tik Tave.
   
8. Tu Tėvas ir Dvasia esi,
   Priimki gyrių mūs.
   Mes dvasioje ir tiesoje
   Tau lenkiamės mes čia.