106. ŠLOVĖ VIEŠPAČIUI — JO PADIDĖJIMAS
(R152, A203)

1. Amžinybėj Tėvo glėby,
   Prieš visas pradžių pradžias.
   Viengimiu Sūnum buvai Tu
   Savo Tėvo šlovėje.
   Kai atidavė Tave Jis,
   Tu tas pats asmuo buvai,
   Dvasioje pilnatvę Tavo
   Mums tada Tu paskelbei.
   
2. Tu mirei ir prisikėlei,
   Pirmgimiu Sūnum tapai.
   Atkartojimas mes Tavo,
   Jo gyvybę suteikei.
   Tavyje atgimę esam —
   Dievo daugelis sūnų,
   Iš tiesų mes Tavo broliai,
   Tokie patys, kaip ir Tu.
   
3. Viešpatie, kaip kviečio grūdas
   Žemėn Tu kritai numirt,
   O numiręs prisikėlei,
   Gyvybe išplėtei.
   Tavo prigimty atgimę
   Mes kaip daugelis grūdų,
   Susilieję vienoj duonoj,
   Pilnumoj išreikštas Tu.
   
4. Atkūrimas, Tavo Kūnas,
   Išraiška pilnatvėje,
   Esam Tavo pratęsimas
   Ir Tavoji nuotaka.
   Padaugėjimas gyvybės,
   Visas ūgis, perteklius,
   Mes — išsiplėtimas Tavo,
   Mūsų Tu esi Galva.