105. PAÅ AUKTI MES DIEVO BUVOM
(RJ 8)

  1. Pašaukė visus mus Dievas,
    Dėl Dievo namų statybos.
    Buvo tam Jisai paruoštas
    Ir dabar užbaigtas Jis.
    Kaip Dvasia Jis mumyse,
    Dievo duota mums dalia,
    Kad pilnai išgelbėti mes
    Taptume tokie kaip Jis.
  2. Te matymas Jo valdo mus visus,
    Namų statybos mūsų Viešpaties.
    Ir degina, kol nepradÄ—s liepsnoti mano dvasia,
    Gyva stipria dvasia mes trokštame
    Užbaigt Jo planą, Naują Jeruzalę, Aleliuja!
  3. Pavyzdys mums JÄ—zus buvo,
    Kaip Dievas — žmogus gyveno.
    Sielos negailÄ—damas Jis
    Klusniai Ä—jo link mirties.
    Tik vienintelis Jis buvo,
    Atkartojimu Jo tapom.
    PadaugÄ—jimas Jo esam,
    Susilieję kaip grūdai mes.
  4. Numarindami mes sielÄ…
    Kristaus prisikÄ—lime,
    Sulieta dvasia gyvenam,
    Mes atmesdami save.
    Ir dabar gyvenam KÅ«ne,
    Nugalim kiekvienÄ… dienÄ…,
    Verždamiesi į Sioną
    AtÄ—jimo JÄ—zaus laukiam.
  5. Dvasioje sulietoj Dievas
    Ir žmogus kartu gyvena,
    Kaip vieningas organizmas
    Esam dviese visuma.
    Å itas matymas tevaldo
    Mus gyvenime kasdieniam,
    Taip įgys Sau Viešpats Kūną,
    Spindintį kaip Šventas miestas.
« Grįžti