10. TĖVO GARBINIMAS UŽ JO ATPIRKIMĄ
(R31, A39)

1. Kas gali daugiau atiduot negu Jis:
   Dėl mūsų atidavė Sūnų numirt.
   Krauju Jis Savuoju nuplovė visus,
   Gyvenimo tikro atkėlė vartus.
   
Tau šlovė! Tau šlovė! Te išgirsta Tave!
Tau šlovė! Tau šlovė! Džiaugias žemė visa!
Ateikit per Sūnų, šlovė Tėvui Jo!
Nuostabūs darbai, ką atliko Jisai!

2. Atpirko visus mus brangiuoju krauju.
   „Tikėk“ — Viešpats sako Savuoju Žodžiu.
   Nors tu nuodėmėj, nebėra tau vilties,
   Jo šaukis, tada nebeliks jau kaltės.
   
3. Kas gali daugiau atiduot negu Jis:
   Per Sūnų palaimą mes turim visi.
   Bet džiaugsmas tada neturės jau ribų,
   Kada susitiksime su Viešpačiu.